Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir atranka dėl PAV
Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „poveikis“ nusakomas kaip „veikimo reiškimasis, rezultatas“. Vertinant poveikį aplinkai, šis „veikimas“ suprantamas kaip planuojama ūkinė veikla, o jo „reiškimasis, rezultatas“ – veiklos vykdymo sukeliami pokyčiai aplinkoje.
Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) – ankstyvoji aplinkos apsaugos priemonė (t. y. vykdoma pačiame ankstyviausiame veiklos planavimo etape), skirta užtikrinti, kad statybų metu, pradėjus vykdyti ir vykdant ūkinę veiklą nebus daromas reikšmingas neigiamas poveikis aplinkai ir žmogaus sveikatai.
PAV metu vertinamas galimas būsimos veiklos poveikis žmogaus sveikatai ir visoms aplinkos sudėtinėms dalims: orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir kt.
Vertinimo apimtis nustatoma ir jo metu gauti rezultatai pateikiami specialiuose PAV dokumentuose (programoje ir ataskaitoje), už kurių rengimą atsakingas veiklos organizatorius (užsakovas).
Šie dokumentai teikiami nagrinėti už įvairias sritis (aplinkos, sveikatos apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, gaisrinę ir civilinę saugą, saugomas teritorijas) atsakingoms valstybės institucijoms ir savivaldybės vykdomajai institucijai, su jais supažindinama visuomenė.
Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, institucijų išvadas ir visuomenės nuomonę, atsakingoji institucija priima sprendimą dėl veiklos poveikio aplinkai, nustato sąlygas, kurias įgyvendinus veikla nedarys reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir tada ši veikla gali būti įgyvendinama (vykdoma).
Jei atsakingoji institucija priima sprendimą, kad veikla neatitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų, ir darys reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, veiklos vykdyti negalima.
Teisės aktuose nustatyta, kad atsakingosios institucijos funkcijas vykdo ir sprendimą dėl veiklos poveikio aplinkai priima Aplinkos apsaugos agentūra.
PAV atliekamas planuojant ūkinę veiklą, kuo ankstyvesniame šio planavimo etape. Leidimai vykdyti veiklą, kuriai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, privalo būti atliktas PAV, gali būti išduodami tik atlikus PAV.
PAV atliekamas planuojant ūkinę veiklą, kuri gali reikšmingai (dažniausiai – neigiamai) paveikti aplinką.
Kai kurios planuojamos ūkinės veiklos rūšys, pvz., atominių elektrinių statyba, metalų gamyba, sprogmenų gamyba ir pan., gali daryti neigiamą poveikį aplinkai vien dėl pobūdžio, neatsižvelgiant į veiklos mastą. Kitų veiklos rūšių, pvz. gyvūnų auginimas, poveikis aplinkai labai priklausys nuo veiklos masto – akivaizdu, kad kelių ar keliolikos kiaulių auginimas nedarys reikšmingo poveikio aplinkai, o intensyvaus jų auginimo poveikis bus labai reikšmingas ir tokia veikla gali būti leistina tik tinkamai parinktoje vietoje, taikant PAV metu parinktas specialias poveikio mažinimo priemones.
Labai svarbu ir tai, kad veiklos poveikis aplinkai priklauso ne tik nuo veiklos rūšies ar masto, bet ir nuo aplinkos, kurioje ketinama vykdyti ūkinę veiklą, savybių – pvz., pagal teisės aktų nuostatas įsteigtose saugomose teritorijose tam tikra ūkinė veikla gali būti draudžiama, o dėl atstumų iki taršai jautrių objektų gali būti numatomi tam tikri veiklos apribojimai.
Norint užtikrinti, kad poveikio aplinkai vertinimas būtų atliekamas tik kai tikrai reikia, Lietuvoje taikomas teisės aktuose apibrėžtas PAV objekto nustatymo mechanizmas, kurį galima suskirstyti į tris dalis:
- planuojamos ūkinės veiklos rūšys, įrašytos į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (PAV įstatymo) 1 priedą – šių rūšių veikla turi būti vertinama;
- planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo (į PAV įstatymo 2 priedą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos rūšys);
- planuojama ūkinė veikla, kuriai atliekamas poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms nustatymas (veikla, kurios įgyvendinimas bus susijęs su „Natura 2000“ teritorijomis ar artima joms aplinka).
Jei išvadoje nurodoma, kad veiklos poveikis gali būti reikšmingas įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, – privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
Kai planuojamai veiklai PAV privalomas, poveikio reikšmingumo „Natura 2000“ teritorijoms nustatymas atliekamas kaip sudėtinė PAV dalis.
Galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai pakeisti ar panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros priimtų sprendimų ar išvadų.
Panaikinti šiuos sprendimus ar išvadas gali tik Lietuvos teismai.
Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja PAV įstatymo jam nustatytas PAV procedūras.
Paminėtina, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, ją pataisančioje direktyvoje 2014/52/ES, būtent planuojamos ūkinės veiklos užsakovui nustatyta pareiga pateikti direktyvos priede nurodytą informaciją (atlikti vertinimą), kad atsakinga institucija galėtų duoti sutikimą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo.
Be to, atliekant PAV procedūras, laikomasi „teršėjas moka“ principo, t. y. PAV dokumentų rengimas, visuomenės informavimo ir dalyvavimo procedūros atliekamos galimo aplinkos teršėjo – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) lėšomis.
Atranka dėl PAV – atskiras procesas, kurio metu nustatoma, ar privaloma atlikti konkrečios veiklos poveikio aplinkai vertinimą, ar galima pradėti įstatymuose nurodytų veiklos vykdymo leidimų išdavimo procedūras be poveikio aplinkai vertinimo.
Atranka dėl PAV atliekama, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į PAV įstatymo 2 priedo Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai privalomo vertinimo, rūšių sąrašą.
Atranką sudaro teisės aktuose įtvirtinta veiksmų seka: informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą pateikimas atsakingajai institucijai ir viešinimas, visuomenės dalyvavimas, atrankos išvados priėmimas.
Atrankos procese dalyvauja veiklos organizatorius (užsakovas) ar PAV dokumentų rengėjas, už įvairias sritis atsakingos valstybės ir vietos savivaldos institucijos, visuomenė ir atsakingoji institucija.
Atrankos išvadą, kurioje nurodoma, ar konkrečiai veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, priima atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra.
Pagal PAV įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis organizuoja PAV įstatymo jam nustatytas atrankos dėl PAV procedūras.
Atliekant atrankos dėl PAV procedūras, laikomasi „teršėjas moka“ principo, t. y. procedūros atliekamos galimo aplinkos teršėjo – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) lėšomis.
Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos suteikia visuomenei galimybę dalyvauti visuose PAV etapuose ir atliekant atranką dėl PAV.
Atrankos metu atsakingoji institucija – Aplinkos apsaugos agentūra, išnagrinėjusi užsakovo pateiktą informaciją priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Šiai išvadai didelę poveikį turi visuomenės nuomonė, kurią ji gali pareikšti teikdama pasiūlymus dėl informacijos atrankai atlikti atsakingajai institucijai.
PAV programa – vienas iš PAV dokumentų, kuris rengiamas siekiant apibrėžti vertinimo mastą, pagrindinio PAV dokumento – ataskaitos turinį ir privalomus išnagrinėti klausimus.
Informacija apie parengtą PAV programą ir galimybes visuomenei su ja susipažinti bei pateikti savo pasiūlymus skelbiama Taršos prevencijos procesų informacinės sistemos (TPPIS) visuomenės dalyvavimo modulyje, Agentūros ir aktualios savivaldybės interneto svetainėje, dokumentų rengėjo ar veiklos organizatoriaus (užsakovo) interneto svetainėje, savivaldybės ir seniūnijos skelbimų lentose.
Visuomenė gali teikti pasiūlymus dėl PAV programos Agentūrai, taip pat turi teisę teikti juos tiesiogiai PAV dokumentų rengėjui arba planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui. Pasiūlymų teikimo terminas – ne mažiau kaip 10 darbo dienų nuo Agentūros gautos informacijos apie PAV programą paskelbimo dienos. Pasiūlymus galima teikti TPPIS visuomenės dalyvavimo modulyje arba tiesiogiai.
Į visuomenės pasiūlymus atsižvelgiama Agentūrai priimant sprendimą dėl PAV programos tvirtinimo.
Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita apima visą visuomenės dalyvavimą rengiant PAV ataskaitą (ataskaitos viešinimas, galimybės teikti pasiūlymus, užduoti klausimus ir gauti informaciją dėl PAV ataskaitos ir atliekamo PAV, viešas ataskaitos svarstymas, visuomenės pasiūlymų įvertinimas ir atsižvelgimas juos).
Viešas svarstymas – susitikimas su visuomene, kuris taip pat transliuojamas internetu ir kurio metu PAV dokumentų rengėjas apibūdina planuojamą ūkinę veiklą, pristato planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitą ir vertinimo rezultatus, informuoja apie iki viešo svarstymo pradžios gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus ir kaip planuojama į juos atsižvelgti, atsako į viešo svarstymo metu pateiktus dalyvių klausimus
Parengęs PAV ataskaitą – pagrindinį PAV dokumentą, kuriame pateikiami vertinimo rezultatai, dokumentų rengėjas turi sudaryti visuomenei sąlygas susipažinti su ataskaita, užtikrinti galimybes teikti pasiūlymus ir organizuoti viešą jos svarstymą.
Apie tai PAV dokumentų rengėjas privalo informuoti visuomenę ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki viešo svarstymo, paskelbiant informaciją Aplinkos apsaugos agentūros ir savivaldybės interneto svetainėse, dokumentų rengėjo ar veiklos organizatoriaus (užsakovo) interneto svetainėje, savivaldybės ir seniūnijos skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje, o, jeigu tokio nėra, – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje.
Su šia informacija taip pat galima susipažinti TPPIS visuomenės dalyvavimo modulyje.
Visuomenė teikia pasiūlymus Agentūrai ir turi teisę juos teikti PAV dokumentų rengėjui. Pasiūlymus galima teikti TPPIS visuomenės dalyvavimo modulyje arba tiesiogiai.
Baigus viešo visuomenės supažindinimo procedūras, kai Aplinkos apsaugos agentūra gauna PAV ataskaitą, ji paskelbia informaciją apie ataskaitą ir galimybes ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikti jai pasiūlymus, kurie bus apsvarstyti su suinteresuotos visuomenės atstovais prieš Agentūrai priimant sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Informacija paskelbiama Agentūros interneto svetainėje (www.gamta.lt) ir TPPIS visuomenės dalyvavimo modulyje. Pasiūlymus galima teikti TPPIS visuomenės dalyvavimo modulyje arba tiesiogiai.
Agentūra, priėmusi sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos savo interneto svetainėje ir TPPIS visuomenės dalyvavimo modulyje paskelbia sprendimą, PAV ataskaitą, kuria remiantis priimtas sprendimas, ir susitikimo su suinteresuotos visuomenės atstovais protokolą.
Teisė gauti su PAV susijusią informaciją apie aplinką visuomenei garantuojama ir pasibaigus PAV procesui. Visuomenė gali prašyti į Aplinkos apsaugos agentūros informacijos apie atliktą PAV ar apie priimtą sprendimą dėl veiklos poveikio aplinkai arba peržiūrėti šią informaciją Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainėje (www.gamta.lt).
Aktuali informacija apie vykstančius ar įvykusius PAV skelbiama ir atitinkamuose TPPIS moduliuose.
Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar atrankos išvada gali būti skundžiami (per vieną mėnesį nuo jų gavimo ar paskelbimo dienos) Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Apygardos administraciniam teismui.
Visuomenė turi teisę kreiptis į teismą dėl atrankos išvados apskundimo praleisto termino atstatymo, jeigu jį praleido dėl svarbių objektyvių aplinkybių.
Visuomenė taip pat turi teisę kreiptis į teismą ginčydama sprendimų, veiksmų ar neveikimo atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio aplinkai vertinimo srityse materialinį ar procesinį teisėtumą.